stebėjimas ir gydymas

Labiausiai paplitusios lėtinės ligos pasaulyje

stebėjimas ir gydymas

Labiausiai paplitusios lėtinės ligos pasaulyje

Sveikatos informacija

Kraujotaka - Kvėpavimas - Karščiavimas

Apibendrinome įvairių dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą. Jeigu turite papildomų klausimų, prašome nedvejodami kreiptis į mus.

Širdies ir kraujagyslių liga

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra ligos, apimančios širdį ar kraujagysles. Širdies ir kraujagyslių ligos apima koronarinės arterijos ligas (angl. CAD), tokias kaip krūtinės angina ir miokardo infarktas (paprastai vadinamas širdies priepuoliu). Kitos CVD yra insultas, širdies nepakankamumas, hipertenzinė širdies liga, reumatinė širdies liga, kardiomiopatija, širdies aritmija, įgimta širdies liga, skydliaukės širdies liga, karditas, aortos aneurizmai ir daug daugiau.
Kas yra aukštas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas yra slėgis, tenkantis arterijoms, kai plaka širdis (Sistolinis spaudimas) ir kai širdis ilsisi (diastolinis spaudimas). Jis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Aukštas kraujo spaudimas (arba hipertenzija) yra nustatoma suaugusiajam, kai kraujo spaudimas yra didesnis arba lygus 140 mmHg sistolinio spaudimo ir didesnis arba lygus 90 mmHg diastolinio spaudimo.

Aukštas kraujo spaudimas tiesiogiai padidina koronarinės širdies ligos (kuri veda prie širdies priepuolio) ir insulto riziką, ypatingai kai ji būna su kitais rizikos faktoriais.

Aukštas kraujo spaudimas gali pasireikšti vaikams ir suaugusiems, bet jis labiau paplitęs tarp žmonių, vyresnių nei 35 metų. Ypač paplitęs tarp Afro-amerikiečių, vidutinio amžiaus ir pagyvenusių žmonių, žmonių su viršsvoriu, priklausomybe nuo alkoholio ir moterų, kurios naudoja kontraceptines tabletes. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, podagra ar inkstų ligomis, labiau tikėtina taip pat turės aukštą kraujospūdį.

Kokie yra aukšto kraujospūdžio simptomai?
Aukštas kraujo spaudimas kartais vadinamas tyliuoju žudiku nes jis paprastai neturi įspėjamųjų požymių ar simptomų. Daugelis žmonių nežino, kad jie turi aukštą kraujo spaudimą. Štai kodėl labai svarbu reguliariai tikrinti jūsų kraujospūdį.

Kas sukelia aukštą kraujo spaudimą?
Nors aukšto kraujo spaudimo priežastis daugumai žmonių lieka neaiški, tam tikrų sąlygų įvairovė – per mažai sportuojama ar nesportuojama, skurdi dieta, nutukimas, senyvas amžius, ir genai – gali vesti prie hipertenzijos.

Kas yra sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas yra matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg) ir yra aprašomas sistoliniu spaudimu – jėga kuria kraujas veikia arterijų sieneles, kai plaka širdis, ir diastoliniu spaudimu – kraujo spaudimu tarp plakimų. Pavyzdžiui kraujo spaudimo parodymas gali būti parašytas kaip 120/80 mmHg, ar 120 ant 80. Sistolinis spaudimas yra 120, o diastolinis spaudimas yra 80.

Koks yra normalus kraujo spaudimas?
Aukšto kraujo spaudimo prevencijos, nustatymo, įvertinimo ir gydimo jungtinis nacionalinis komitetas klasifikuoja kraujospūdį į keletą kategorijų:
  • "Normalus" kraujo spaudimas yra sistolinis kraujospūdis mažesnis negu 120 ir diastolinis kraujospūdis mažesnis nei 80 mmHg.
  • "Pre-hipertenzija" kai sistolinis spaudimas 120-139 arba diastolinis spaudimas 80-89 mmHg.
  • "1 lygio hipertenzija" kai kraujo spaudimas yra didesnis nei 140-159 sistolinis kraujospūdis arba 90-99 mmHg diastolinis kraujospūdis.
  • "2 lygio hipertenzija " kai sistolinis kraujospūdis siekia 160 arba daugiau, arba diastolinis spaudimas 100 arba daugiau.
Kokios sveikatos problemos susijusios su aukštu kraujo spaudimo?
Kelios potencialiai rimtos ligos, susijusios su aukštu kraujospūdžiu, yra šios:
  • Aterosklerozė: arterijų liga, sukelta apnašų didėjimu, arba riebalų medžiagos ant vidinių kraujagyslių sienelių. Hipertenzija prisideda prie šio kaupimosi veikdama arterijos sieneles papildomu spaudimu ir jėga.
  • Širdies liga: širdies nepakankamumas (širdis negali tinkamai varinėti kraują), išeminė širdies liga (širdies audinys negauna pakankamai kraujo), ir hipertenzinė kardiomiopatija (padidėjusi širdis) visa tai susiję su aukštu kraujo spaudimu.
  • Inkstų liga: Hipertenzija gali pažeisti kraujagysles ir filtrus inkstuose, taip, kad inkstai negali tinkamai pašalinti atliekų.
  • Insultas: Hipertenzija gali sukelti insultą, arba prisidėti prie aterosklerozės proceso (Kuris gali sukelti užsikimšimus ir / arba krešulius) bei prie kraujagyslių sienelių silpninimo ir jų trūkimo.
  • Akių ligos: Hipertenzija gali sugadinti labai mažas kraujagysles tinklainėje.
Kaip man sužinoti, ar aš turiu aukštą kraujo spaudimą?
Aukštas kraujo spaudimas dažnai neturi jokių simptomų, jūs paprastai nejaučiate jo. Dėl šios priežasties, hipertenzija paprastai diagnozuojama sveikatos priežiūros specialisto įprastinio apsilankymo metu. Jeigu turite artimą giminaitį, kuris patiria hipertenziją, būtinai atkreipkite dėmesį į rizikos veiksnius.

Jeigu Jūsų kraujospūdis yra labai didelis, jūs galite jausti neįprastai stiprius galvos skausmus, krūtinės skausmą ir širdies nepakankamumą (ypač pasunkėjusį kvėpavimą ir prastą ištvermę). Jei patiriate bet kurį iš šių simptomų, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Rekomenduojami kraujo spaudimo lygiai:

Blood Pressure Category Systolic (mmHG)   Diastolic (mmHG)
Normal less than 120 and less than 80
Pre-Hypertension 120-139 or 80-89
Stage 1 Hypertension 140-159 or 90-99
Stage 2 Hypertension 160 or higher or 100 or higher

Kaip išsivysto aukštas kraujo spaudimas?
Jūsų širdis pumpuoja kraują organizmo arterijomis. Šakodamosi po kūną arterijos smulkėja, virsta arteriolėmis. Arteriolės yra pačios smulkiausios arterijų šakos. Joms toliau šakojantis spindis siaurėja, sienelė plonėja ir jos pereina į kapiliarus, kurie tiekia deguonį ir maistines medžiagas kūno organams. Tada kraujas grįžta į širdį per venas.

Tam tikri impulsai priverčia arterijas plėstis (išplatėti) ar susitraukti (susiaurėti). Jei šios kraujagyslės yra plačiai atsidariusios – kraujas lengvai gali tekėti jomis. Jei jos yra siauros – kraujui sunkiau tekėti jomis ir spaudimas jose padidėja. Tada gali atsirasti aukštas kraujo spaudimas. Kai taip pasidaro, širdis įsitempia ir kraujagyslės gali būti pažeistos. Pokyčiai kraujagyslėse, kurios tiekia kraują inkstams ir smegenis, gali paveikti organus.

Jūsų širdis, smegenys ir inkstai gali atlaikyti padidintą spaudimą ilgą laiką. Štai kodėl jūs galite gyventi daug metų be jokių simptomų ar blogo poveikio. Bet tai nereiškia, kad tai nekenkia jums. Aukštas kraujo spaudimas yra pagrindinis insulto, širdies priepuolio, širdies nepakankamumo ir inkstų funkcijos nepakankamumo rizikos veiksnys.

Kaip aukštas spaudimas veikia Jūsų kūną?
Aukštas kraujospūdis padidina jūsų širdies ir arterijų krūvį. Jūsų širdis turi pumpuoti sunkiau ir arterijomis teka kraujas aukštu spaudimu. Jei aukštas spaudimas tęsiasi ilgą laiką, širdis ir arterijos gali nedirbti taip gerai kaip galėtų. Kiti kūno organai gali būti taipogi paveikti. Yra padidėjusi insulto, stazinio širdies nepakankamumo, inkstų nepakankamumo ir širdies smūgio rizika. Kai kraujospūdžio padidėjimas yra su nutukimu, rūkymu, aukštu kraujo cholesteroliu ar diabetu, širdies smūgio ar insulto rizika padidėja kelis kartus.

O kaip dėl žemo kraujo spaudimo?
Tam tikrose ribose, kuo žemesnis Jūsų kraujospūdis, tuo geriau. Daugumos žmonių kraujo spaudimas nėra per žemas, kol jis nesukelia simptomų, tokių kaip svaigulys arba alpimas. Tam tikrose ligų būsenose, kraujo spaudimas gali būti per žemas. Pavyzdžiui:
  • Tam tikros nervų ar endokrininės ligos
  • Ilgalaikis lovos režimas
  • Kraujo tūrio sumažėjimas dėl rimto kraujavimo (Hemoragijos) arba dehidracijos

Žemesnis nei 120/80 mmHg kraujo spaudimas paprastai laikomas idealiu. Lygiai aukštesni nei šis, padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jei turite neįprastai žemą kraujospūdį, turite tai įvertinti.

Ką jūs galite padaryti, siekiant sumažinti riziką?
Yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, siekiant išlaikyti savo kraujospūdį sveikame diapazone:
  • Reguliariai matuokite kraujo spaudimą
  • Laikykitės sveikos dietos
  • Palaikykite sveiką kūno svorį
  • Būkite fiziškai aktyvus
  • Apribokite alkoholio vartojimą
  • Nerūkykite
  • Venkite diabeto arba gydykite diabetą.
Ar verta susirūpinti žemu kraujo spaudimu?
Skirtingai nuo aukšto kraujospūdžio, kraujo spaudimo sumažėjimas neturėtų būti susirūpinimo priežastimi, jeigu nepatiriate žemo kraujo spaudimo simptomų. Žemo kraujospūdžio diagnozę palengvina žemo kraujo spaudimo simptomų pasirodymas. Paprastai gydytojai laiko žemo kraujo spaudimo rodmenis normaliais. Taip yra todėl, kad kiekvieno žmogaus per žemo kraujo spaudimo riba yra skirtinga.

Tačiau jei asmeniui turinčiam aukštesnį kraujo spaudimą staiga nukrenta spaudimas ir nėra simptomų, gydytojai turi stebėti tokį asmenį. Gydymas gali būti nereikalingas šiame etape. Bendrai laikoma, kad žemo kraujo spaudimo rodmenys yra 90/60 mmHg. Tačiau tai tik skaičiai, kurie nepatvirtina hipotezės jei nepasireiškia simptomai. Žemas kraujo spaudimas kelia susirūpinimą kai pasireiškia simptomai. Žemo kraujo spaudimo lentelė rodo skirtingus simptomus, bendrai susijusius su krentančiais kraujo spaudimo rodmenimis.

Kas paprastai sukelia žemą kraujospūdį?
Žemo kraujo spaudimo priežastys skiriasi. Žemą kraujo spaudimą sukelia vaistai, kurie naudojami chirurginių operacijų metu (anestezija). Spaudimą mažina kraujo praradimas chirurginių operacijų metu ar nelaimingo įvykio metu. Kai kurie aukšto spaudimo gydymo būdai taip pat gali sukelti žemą kraujo spaudimą, kaip šalutinį efektą. Spaudimą mažina diuretikai, kuriais piktnaudžiaujant kraujo spaudimas sumažėja iki pavojingo lygio.

Padidėjusio sistolinio kraujo spaudimo gydymas sukelia aštrų diastolinio kraujo spaudimo kritimą seniems žmonėms. Yra mirties rizika. Diastolinio kraujo spaudimo kritimas yra tiesioginis pastangų sumažinti pakilusį sistolinį kraujo spaudimą priežastis. Kitos būsenos ir ligos, kurios gali sukelti kraujo spaudimo mažėjimą yra diabetas ir alpimas bei dehidratacija. Kai kurios moterys turi žemą kraujo spaudimą karšto oro metu ir kai laikosi dietos.

Kaip svarbu yra stebėti kraujo spaudimą namuose? Kas yra balto chalato efektas?
Pastaraisiais metais dauguma žmonių pasitikėjo gydytojo kraujo spaudimo matavimais. Tai reiškia, kad žmonės reguliariai lankė gydymo įstaigas, kad gydytojas patikrintų kraujo spaudimą. Šiandieninių technologinių tobulėjimas suteikė galimybę nusipirkti namų kraujo spaudimo matuoklius ir matuoti kraujo spaudimą namie.

Šis naujas prietaisas yra labai svarbus kraujo spaudimo matavimui. Gydytojai skatiną jį. Kraujo spaudimo stebėjimas namuose padeda gydytojams daug lengviau valdyti pacientų hipertenziją. Kraujo spaudimo matavimas namuose padeda susitvarkyti su balto chalato sindromu. Tai sindromas, kuris reiškią padidėjusius rodmenis, susijusius su nerimu ir baime eiti pas gydytoją. Kitas namų kraujo spaudimo matavimo privalumas yra lengvas ryto hipertenzijos nustatymas, kai dar gydytojai nedirba. Tačiau tam reikia specialaus matuoklio.

Žasto ar riešo tipo matuoklis?
Abiejų tipų matuokliai duoda patikimus rezultatus. Žasto matuoklis naudojamas tradiciniu būdu ir idealus namų naudojimui, o riešo matuokliai mažesni ir praktiški keliaujant.

SpO2 & Heart rate

The World Health Organization (WHO) and the International Association of Cardiologists emphasize that regular measurement of heart rate is especially recommended for adults over 50 years as a preventive action to aid in early detection of cardiovascular disease or aggravation of the existing disease. A home-use pulse oximeter can serve as valid instruments for the assessment of heart rate in healthy adults.
Which conditions affect the Oxygen Saturation?
Blood disorders, circulatory problems, and lung issues may negatively affect your blood oxygen saturation level, as they may prevent you from adequately absorbing or transporting oxygen. Examples of conditions that can affect your O2 saturation level include:
  • Chronic obstructive pulmonary disease (COPD), including emphysema and chronic bronchitis
  • Asthma
  • Collapsed lung (pneumothorax)
  • Anemia
  • Heart disease (In relate to BPM, ex: PARR function)
  • Pulmonary embolism
  • Congenital heart defects
How to measure Blood Oxygen?
The most common method of measuring oxygen saturation is pulse oximetry. It is an easy, painless, non-invasive method wherein a probe is placed on the fingertip or earlobe to measure the oxygen saturation indirectly.
Why measure SpO2?
Measurement of oxygen saturation is particularly important for patients with health conditions that can reduce the level of oxygen in the blood. These conditions include chronic obstructive pulmonary disease (COPD), asthma, pneumonia, lung cancer, anemia, heart failure, heart attack, and other cardiopulmonary disorders. For adults, the normal range of SpO2 is 95 – 100%. A value lower than 90% is considered low oxygen saturation, which requires external oxygen supplementation.
What happens when oxygen saturation is low?
The most common symptoms of hypoxemia include headache, rapid heart rate, coughing, shortness of breath, wheezing, confusion, and blueness of the skin and mucus membranes (cyanosis). A drop in oxygen saturation below the critical level should be treated with oxygen supplementation. Depending on the severity of the condition, a physician can prescribe supplemental oxygen, which has the most direct effect on the oxygen saturation level. Under clinical use, technical mishaps such as circuit disconnection, airway dislodgement or obstruction, or inadequate oxygen administration were identified sooner and providers could respond before adverse events occurred.
How to improve blood oxygen levels?
Eating a healthy and balanced diet can also help improve blood oxygen saturation. Since iron deficiency is one of the major causes of low oxygen saturation, eating foods that are rich in iron, such as meat, fish, kidney beans, lentils, and cashew nuts, can be helpful.

Kvėpavimo takų ligos

Kvėpavimo takų liga yra medicininė sąvoka, apimanti patologines sąlygas, veikiančias organus ir audinius, galinčius sukelti dujų pasikeitimą aukštesniuose organuose, ir apima viršutinius kvėpavimo takus, trachėją, bronchus, bronchioles, alveoles, pleurą ir pleuros ertmę, nervus ir kvėpavimo raumenis. Kvėpavimo takų ligos gali būti nuo lengvo pobūdžio iki labai sunkių, pvz., nuo peršalimo iki gyvybei pavojingų ligų, tokių kaip bakterinė pneumonija, plaučių embolija, ūminė astma ir plaučių vėžys.
Kas atsitinka kvėpuojant?
Mes įkvepiame ir iškvepiame apie 20000 kartų per dieną. Įkvėpus, krūtinė pakyla ir diafragma plečiasi žemyn, todėl krūtinėje susidaro dalinis vakuumas. Šis vakuumas stumia įkvėptą orą į viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus. Kai iškvepiama, plaučiai ir krūtinė grįžta į savo pradinę padėtį, o likęs oras išleidžiamas iš kvėpavimo takų. Kvėpavimas yra tiksliai sureguliuojamas pagal dabartinę metabolinę būklę - pavyzdžiui, fizinį aktyvumą ar poilsį - vadinamojo smegenų kvėpavimo centro.

Kas yra plaučių emfizema?
Plaučių emfizema, tai ilgalaikis oro maišelių išsiplėtimas, užsipildymas oru arba dujomis. Jiems prisipildžius ir išsitempus, spaudžiamos kruajagyslės ir kiti organai. Emfizemos metu atsiranda dusulys.

Kas yra astma?
Astma tampa akivaizdi dėl dažnų, spazminių kvėpavimo sutrikimų ir švokštimo. Kaip ir lėtinis bronchito atveju, oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja. Kvėpavimo takai taip pat dažnai reaguoja į tam tikrus dirgiklius su raumenų spazmais, kuriuos sukelia alergenai, tokie kaip žiedadulkės ar namų dulkės, taip pat stresas ir aplinkos tarša.

Kas yra bronchitas?
Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas. Jeigu jis tęsiasi ilgą laiką, bronchitas gali tapti lėtinis. Bonchito simptomai: kosulys, skrepliavimas, dusulys, skausmas už krūtinkaulio, karščiavimas.

Kaip palengvinti kvėpavimo ligų atvejus?
Kvėpavimo ligų simptomus galima palengvinti pašalinus juos sukeliančius ir stimuliuojačius veiksnius, ypatingi alerginių susirgimų atvejais, t.y. šalinti pelėsius ir dulkes, taip pat rekomenduojama nerūkyti ir vengti rūkalų dūmų.

Karščiavimui

Karščiavimas yra vienas iš organizmo gynybos mechanizmų. Kai bakterijos ar virusai patenka į jūsų kūną ir sukelia sutrikimus, organizmas pereina į gynybą ir imuninė sistema įjungiama. Kai taip atsitinka, smegenų centrinė sistema pakelia temperatūrą kūno viduje, aukščiau normalaus lygio. Šis aukštesnis temperatūros lygis padidina medžiagų apykaitą ir apsaugo nuo patogenų dauginimosi.
Kokia yra normali temperatūra?
Normali temperatūra yra apie 37 °C (98,6 °F). tačiau, normali temperatūra nėra vienoda kiekvienam. Temperatūra skiriasi nuo amžiaus ir netgi paros laiko. Dažniausiai ji mažiausia ryte, didžiausia po pietų ir šiek tiek mažesnė einant miegoti.

Kodėl reikia matuoti kūno temperatūrą?
Mediciniškai labai svarbu matuoti kūno temperatūrą. Svarbiausia priežastis ta, kad dauguma ligų charakterizuojamos pagal kūno temperatūros pokyčius. Tam tikrų ligų eiga gali būti stebima matuojant kūno temperatūrą ir gydymo efektyvumas yra įvertinamas gydytojo. Karščiavimas yra reakcija į ligai būdingą stimulą, kai temperatūros kontrolės centras skatina kūno apsaugą nuo ligos proceso. Karščiavimas yra dažniausia patologinė kūno temperatūros pakėlimo forma, susijusi su liga.

Kiek tikslūs termometro matavimai?
Matuojant kūno temperatūrą yra skirtumas tarp techninio termometro tikslumo ir klinikinio matavimo tikslumo. Pirmas tikslumas priklauso nuo instrumento kokybės ir atitikimo standartams. +/- 0.1°C tikslumas garantuojamas aukštos klasės termometruose. Negalima maišyti instrumento matavimų tikslumo su kūno temperatūros tikslumo, priklausomo nuo paros laiko, matavimo vietos ir fizinių priežasčių nepriklausančių nuo termometro.

Kur galima matuoti temperatūrą?
Tiesiojoje žarnoje - pati patikimiausia kūno temperatūra nustatoma įkišus termometrą į tiesiąją žarną (rektalinis matavimas). Šis matavimas yra tikslus ir turi nedidelę paklaidą. Normalus diapazonas yra apytiksliai: 36.2°C - 37.7°C.

Vaginoje - moterų temperatūra gali būti matuojama vaginoje, tokio matavimo paklaida - 0.1°C - 0.3°C.

Ausyje - ausies termometrai matuoja ausies būgnelio temperatūrą su infraraudonuoju jutikliu. Termometro galiukas įkišamas į ausies kanalą ir rodmenys pasirodo per sekundę! Tai yra patogus ir patikimas būdas. Optimizuota galiuko forma padeda gauti patikimus duomenis apie vaikų ir kūdikių temperatūrą.

Oralinis matavimas - tai temperatūros matavimas burnoje ar po liežuviu. Abu matavimai mažiau tikslūs nei matavimas tiesiojoje žarnoje.

Kaktos temperatūros matavimas - kaktos temperatūros termometrai siūlo patogiausią būdą kūno temperatūrai išmatuoti. Infraraudonųjų spindulių sensorius pamatuoja kaktos temperatūrą ir aplinkos temperatūrą. Rodmenų skirtumai išanalizuojami pagal techninius reikalavimus ir kūno temperatūra parodoma LCD ekrane.

Temperatūros matavimas pažastyje arba kirkšnyje - abiem atvejais galūnė prispaudžiama prie kūno, kad sumažinti aplinkos temperatūros poveikį. Esminis trūkumas – reikia ilgai matuoti. Matavimo tikslumo nuo rektalinio matavimo skirtumas yra nuo 0.5°C iki 1.5°C!

Ką svarbu žinoti matuojant temperatūrą?
Iš esmės, tai yra tiesa, kad išmatuota kūno temperatūra visada priklauso nuo to, kur ji yra matuojama. Todėl priešingai populiariam sutarimui, nėra “normalios temperatūros”. Be to, sveiko žmogus pagrindinė kūno temperatūra gali skirtis priklausomai nuo aktyvumo ir dienos laiko. Pagrindinė kūno temperatūra paprastai įvertinama po fizinio aktyvumo. Grubiai tariant, yra skirtumas tarp pagrindinės kūno temperatūros ir paviršiaus temperatūros ties oda ir mišrios temperatūros tarp kūno ir aplinkos temperatūros. Pagrindinė temperatūra matuojama įdedant termometrą į kūno ertmę, kur parodoma gleivinės temperatūra.

Diabetes

Diabetes mellitus (DM), commonly known as diabetes, is a group of metabolic disorders characterized by high blood sugar levels over a prolonged period. Symptoms of high blood sugar include frequent urination, increased thirst, and increased hunger. If left untreated, diabetes can cause many complications. Acute complications can include diabetic ketoacidosis, hyperosmolar hyperglycemic state, or death. Serious long-term complications include cardiovascular disease, stroke, chronic kidney disease, foot ulcers, and damage to the eyes.
What is Diabetes?
Diabetes is a disease that occurs when your blood glucose, also called blood sugar, is too high. Blood glucose is your main source of energy and comes from the food you eat. Insulin, a hormone made by the pancreas, helps glucose from food get into your cells to be used for energy. Sometimes your body doesn’t make enough - or any - insulin or doesn’t use insulin well. Glucose then stays in your blood and doesn’t reach your cells.

Over time, having too much glucose in your blood can cause health problems. Although diabetes has no cure, you can take steps to manage your diabetes and stay healthy. Sometimes people call diabetes a touch of sugar or borderline diabetes. These terms suggest that someone doesn’t really have diabetes or has a less serious case, but every case of diabetes is serious.

What are the symptoms of diabetes?
Symptoms of diabetes include:
  • increased thirst and urination
  • increased hunger
  • fatigue
  • blurred vision
  • numbness or tingling in the feet or hands
  • sores that do not heal
  • unexplained weight loss
Symptoms of type 1 diabetes can start quickly, in a matter of weeks. Symptoms of type 2 diabetes often develop slowly - over the course of several years - and can be so mild that you might not even notice them. Many people with type 2 diabetes have no symptoms. Some people do not find out they have the disease until they have diabetes-related health problems, such as blurred vision or heart trouble.

What are the different types of diabetes?
The most common types of diabetes are type 1, type 2, and gestational diabetes.

Type 1 diabetes - If you have type 1 diabetes, your body does not make insulin. Your immune system attacks and destroys the cells in your pancreas that make insulin. Type 1 diabetes is usually diagnosed in children and young adults, although it can appear at any age. People with type 1 diabetes need to take insulin every day to stay alive.

Type 2 diabetes - If you have type 2 diabetes, your body does not make or use insulin well. You can develop type 2 diabetes at any age, even during childhood. However, this type of diabetes occurs most often in middle-aged and older people. Type 2 is the most common type of diabetes.

Gestational diabetes - Gestational diabetes develops in some women when they are pregnant. Most of the time, this type of diabetes goes away after the baby is born. However, if you’ve had gestational diabetes, you have a greater chance of developing type 2 diabetes later in life. Sometimes diabetes diagnosed during pregnancy is actually type 2 diabetes.

Other types of diabetes - Less common types include monogenic diabetes, which is an inherited form of diabetes, and cystic fibrosis-related diabetes.

What causes type 1 diabetes?
Type 1 diabetes occurs when your immune system, the body’s system for fighting infection, attacks and destroys the insulin-producing beta cells of the pancreas. Scientists think type 1 diabetes is caused by genes and environmental factors, such as viruses, that might trigger the disease. Studies such as TrialNet are working to pinpoint causes of type 1 diabetes and possible ways to prevent or slow the disease.

What causes type 2 diabetes?
Type 2 diabetes - the most common form of diabetes - is caused by several factors, including lifestyle factors and genes.

Overweight, obesity, and physical inactivity - You are more likely to develop type 2 diabetes if you are not physically active and are overweight or obese. Extra weight sometimes causes insulin resistance and is common in people with type 2 diabetes. The location of body fat also makes a difference. Extra belly fat is linked to insulin resistance, type 2 diabetes, and heart and blood vessel disease. To see if your weight puts you at risk for type 2 diabetes, check out these Body Mass Index (BMI) charts.

Insulin resistance - Type 2 diabetes usually begins with insulin resistance, a condition in which muscle, liver, and fat cells do not use insulin well. As a result, your body needs more insulin to help glucose enter cells. At first, the pancreas makes more insulin to keep up with the added demand. Over time, the pancreas can’t make enough insulin, and blood glucose levels rise.

Who is more likely to develop type 2 diabetes?
You are more likely to develop type 2 diabetes if you are age 45 or older, have a family history of diabetes, or are overweight. Physical inactivity, race, and certain health problems such as high blood pressure also affect your chance of developing type 2 diabetes. You are also more likely to develop type 2 diabetes if you have prediabetes or had gestational diabetes when you were pregnant. Learn more about risk factors for type 2 diabetes.

What health problems can people with diabetes develop?
Over time, high blood glucose leads to problems such as:
  • heart disease
  • stroke
  • kidney disease
  • eye problems
  • dental disease
  • nerve damage
  • foot problems


Norite sužinoti daugiau?
Tiesiog aplankykite mus @
Copyright © 2021 Rossmax International Ltd. | All Rights reserved